grėdai

grėdai: grė̃dai sm. pl. (2) 1. tvarto, klojimo lubos iš karčių: Jų visi grė̃dai rugiais apipilti Šv. Atnešk avižų nuo grė̃dų Škn. Klėty ant grėdų sukrauti linai Mšk. Prieangėlis mažas, tas pats be grėdų Žem. 2. skeletas, kaulai, griaučiai: Ta karvė sudžiūvus, vieni grė̃dai Skr. Iš jo vieni grė̃dai beliko Rs. | prk.: Tos trobos tik vieni grė̃dai Vdk.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

grėdas — grė̃das sm. (2) žr. grėda: 1. Pilni grė̃dai malkų džiūsta gryčioj Sl. Ant grė̃dų buvo sumesti drabužiai Upt. Bambso, kojas padžiovęs ant grėdų Tr. 2. Kūtė[je] retai antdėti grė̃dai, ant kurių šiaudai J. Ant tvarto da nėra grė̃dų, negalima šiaudų… … Dictionary of the Lithuanian Language
grėzdai — grė̃zdai sm. pl. (2) žr. grėdai: 1. Užtiesiau šiaudų ant grėzdų, kad nebūtų šalta Alk. Sudėkit dobilus an grė̃zdų Mrs. 2. Kur tveri, visur vieni grė̃zdai (kaulai) Kdl. | prk.: Sulūžusio plūgo grė̃zdai beliko Varn … Dictionary of the Lithuanian Language
raumuo — raumuõ sm. (3b) Skp; CII1160, Sut, gen. sing. eñs K; R, N, enio Jnšk, raũmenys pl. (3b), ens; M, enaĩ Skdv, inaĩ, gen. pl. enų̃ JI301, enių̃ 1. organas, sudarytas iš galinčio traukytis audinio; tokių organų grupė; muskulas: Raumuo… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias